- išpaitvėti
- išpáitvėti 1. intr. išsikapstyti iš ligos, pasitaisyti: Marti išpáitvėjo, t. y. išsitaisė J. | refl.: Kaip reiks išsipáitvėti iš tos ligos! Užv. Iš ligos išsipáitvėjo sūnus J. Išsipáitvės (išsipagirios, išsiblaivys), nedvės, žaltys! (apie girtuoklį) Lk. 2. refl. išsisaugoti, išsisukti: Tu neišsipáitvėsi – kad gausi, tai gausi! Lp. Išsipáitvėjo nuo vainos, žuvo dėl mergos Lp. \ paitvėti; atsipaitvėti; įsipaitvėti; išpaitvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
